Suvestine redakcija nuo 2015-07-31 Istatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 4-40, i. k. 1031010ISTA0IX-1934 Pastaba. Isigaliojus istatymui Nr. XI-2182, kituose istatymuose ir teises aktuose vartojamos savokos „megejiška sodininkyste“, „megejiško sodo sklypas“, „megejiško sodo teritorija“ ir šio istatymo savokos „megeju sodininkyste“, „megeju sodo sklypas“, „megeju sodo teritorija“ yra tapacios.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS

2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934 Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Istatymo paskirtis Šis Istatymas nustato sodininku bendriju reorganizavima, valdyma ir veikla, pertvarkyma ir pabaiga, sodininku bendrojo naudojimo turto valdyma, sodininku bendrijos nario teises ir pareigas, megeju sodo teritorijos ir megeju sodu sklypu tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.

2 straipsnis. Pagrindines šio Istatymo savokos

1. Megeju sodininkyste – veikla, kurios tikslas – sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo salygas, išsiauginti ar pasigaminti žemes ukio produktu (vaisiu, uogu, daržoviu, geliu, bitininkystes ir kitu produktu), taip pat tvarkyti kraštovaizdi ir naudotis juo rekreacijai, puoseleti ir tausoti jo išteklius.

2. Megeju sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – megeju sodo teritorijoje pagal žemes valdos projekta ar teritoriju planavimo dokumenta suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre iregistruotas žemes sklypas.

3. Megeju sodo teritorija – savivaldybes ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymeta, išskyrus atvejus, kol savivaldybes ar jos dalies bendrasis planas nera parengtas, teises aktu megeju sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemes valdos projekta ar teritoriju planavimo dokumenta ir suskirstyta i sodininku ir kitu asmenu nuosavybes ar kitomis teisemis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žeme (rekreacijai ir kitoms reikmems).

4. Sodininkas megejas (toliau – sodininkas) – fizinis asmuo, nuosavybes ar kitomis teisemis valdomame žemes sklype užsiimantis megeju sodininkyste.

5. Sodo namas – nesudetingas poilsiui skirtas statinys, esantis megeju sodo sklype.

6. Vienbutis namas – vienai šeimai skirtas namas.

3 straipsnis. Sodininku bendrijos samprata

1. Sodininku bendrija (toliau – bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenes dalis, visapusiškai pletojanti megeju sodininkyste, puoselejanti ir tausojanti gamta ir kraštovaizdi. Bendrija yra ribotos civilines atsakomybes pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – igyvendinti sodininku bendrasias teises ir pareigas, susijusias su megeju sodo teritorijos ir joje esanciu bendrojo naudojimo objektu valdymu, priežiura ir naudojimu.

2. Bendrija veikia vadovaudamasi savo nariu solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.

3. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais istatymais ir teises aktais, bendrijos istatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklemis.

4 straipsnis. Bendriju susivienijimai

1. Bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis i susivienijimus – savanoriškus pelno nesiekiancius viešuosius juridinius asmenis. Susivienijimu veikla nustato Asociaciju istatymas, kiek šis Istatymas nenustato kitaip, bei susivienijimo istatai.

2. Susivienijimai yra kaimo ar miesto, kuriame yra susivienijimo buveine, bendruomenes dalis ir visapusiškai veikia puoseledami ir pletodami megeju sodininkyste ir jos tradicijas:

1) organizuoja ir teikia konsultacijas sodininkams del sodu sklypu tvarkymo, žemes ukio augalu auginimo ir kitos megeju sodininkystes veiklos;

2) skleidžia informacija apie megeju sodininkyste, užsiima leidybine ir švietejiška veikla;

3) atstovauja savo nariams ir gina ju interesus valstybes ir savivaldybiu institucijose;

4) padeda realizuoti savo nariu užauginta produkcija;

5) turi kitu teisiu ir pareigu, nustatytu ju istatuose ir Asociaciju istatyme.

5 straipsnis. Sodininku draugijos

1. Bendrijos, susivienijimai ir sodininkai gali jungtis i sodininku draugijas (toliau – draugijos) – savanoriškus pelno nesiekiancius viešuosius juridinius asmenis. Draugiju veikla nustato Asociaciju istatymas, kiek šis Istatymas nenustato kitaip, bei draugijos istatai.

2. Draugiju tikslai: veikti puoselejant ir pletojant megeju sodininkyste ir jos tradicijas, inicijuoti ir bendradarbiauti atliekant tyrimus megeju sodininkystes ir aplinkosaugos srityse, diegti ju rezultatus, teikti konsultacijas ir rekomendacijas sodininkams, bendrijoms ir susivienijimams del bendriju istatu ir bendriju vidaus tvarkos taisykliu rengimo, sodu sklypu tvarkymo, augalu auginimo ir kitos megeju sodininkystes veiklos; skleisti informacija apie megeju sodininkyste (leidybine, švietejiška, konsultacine ir kita veikla); atstovauti savo nariams ir ginti ju interesus.

ANTRASIS SKIRSNIS

MEGEJU SODO TERITORIJOS IR SODU SKLYPU TVARKYMAS BEI NAUDOJIMAS

6 straipsnis. Megejiško sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai

1. Megeju sodo teritorija sudaro sodininku ir kitu asmenu, isigijusiu megeju sodo teritorijoje sodo sklypa, naudojama nuosavybes ar kitomis teisemis valdomu sklypu ir bendrojo naudojimo žeme, kuri teises aktais buvo skirta megeju sodininkystei pletoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal veliau patikslinta žemes valdos projekta ar teritoriju planavimo dokumenta. Megeju sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žeme žemes nuomos mokesciu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žeme bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybes. Bendrijos prašymu sodininku bendriju bendrojo naudojimo žemes sklypus, naudojamus keliams (gatvems) eksploatuoti ar tiesti, ar žemes sklypus su juose esanciais keliais (gatvemis), atlikus ju kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritoriju planavimo dokumento, Vyriausybes ar jos igaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikejimo teise valdo ir tvarko savivaldybe, išskyrus atvejus, kai sodininku bendrija šia bendrojo naudojimo teritorijos dali išsiperka. Sodininku bendriju bendrojo naudojimo žemes sklypu, naudojamu keliams (gatvems) eksploatuoti ar tiesti, ar žemes sklypu su juose esanciais keliais (gatvemis) kadastriniai matavimai ir iregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš sodininku bendriju lešu, savivaldybiu lešu ir iš valstybes biudžeto tiksliniu asignavimu, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybems pagal Vyriausybes patvirtinta sodininku bendriju bendrojo naudojimo žemeje esanciu vidaus keliu perdavimo programa. Bendrijos bendrojo naudojimo žemes sklypu, naudojamu keliams (gatvems) eksploatuoti ar tiesti, ar žemes sklypu su juose esanciais keliais (gatvemis) kadastriniu matavimu atlikimo tvarka nustato Vyriausybe ar jos igaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemeje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuoteku tvarkymo infrastruktura ir valymo sistemos bendriju iniciatyva istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka iš bendriju išperkamos arba perduodamos eksploatuoti pagal esama ju bukle savivaldybiu kontroliuojamoms imonems. Bendrojo naudojimo žemeje esantys vidaus keliai ir gatves, taip pat žemes sklypai, skirti šiems keliams (gatvems) eksploatuoti, nekilnojamojo turto (žemes) mokesciu neapmokestinami.

2. Vadovaujantis Žemes istatymu, megeju sodo teritorija yra priskiriama žemes ukio paskirties žemei. Bendriju teritorijose ir 5 km atstumu aplink jas draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir ju seklas.

3. Megeju sodo teritorijoje žemes sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemes valdos projekta ar teritoriju planavimo dokumenta Žemes istatymo ar Teritoriju planavimo istatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininku bendrijos teritorijoje esancio žemes sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietoveje, dalyvauja sodininku bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos igaliotas atstovas.

4. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šiu reikalavimu:

1) pastatai turi buti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, taciau visais atvejais – kad jie nedarytu žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali buti statomi turint rašytini kaimyninio sklypo savininko ar sodininku bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikima;

2) tvoros tarp sklypu turi atitikti statybos techniniu reglamentu nustatytus tvoru reikalavimus del kaimyniniu sklypu insoliacijos. Norint statyti šiu reikalavimu neatitinkancias tvoras, butina tureti rašytini kaimyninio sklypo savininko sutikima. Atskirti sodo sklypa nuo sodininku bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;

3) statyti tvora ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo riba) galima turint rašytini kaimyninio sklypo savininko ar sodininku bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikima.

5. Medžius ir krumus megeju sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiuri Želdynu istatymo ir jo igyvendinamuju teises aktu nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypa nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šiu sklypu riba galima turint rašytini kaimyninio sodo sklypo savininko sutikima, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytini sodininku bendrijos valdybos ar pirmininko sutikima. Sodo sklype medžiai ir krumai sodinami ir auginami laikantis šiu reikalavimu:

1) aukštaugiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurineje sodo sklypo dalyje arciau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytini kaimyninio sodo sklypo savininko sutikima;

2) žemaugiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukšcio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

3) krumai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krumai gali buti sodinami turint rašytini kaimyninio sodo sklypo savininko sutikima.

6. Sodo sklype Statybos istatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti viena vienbuti gyvenamaji nama ir jo priklausinius arba viena sodo nama ir jo priklausinius nerengiant teritoriju planavimo dokumentu ar žemes valdos projektu, nekeiciant pagrindines žemes naudojimo paskirties ir nepažeidžiant treciuju asmenu teisetu interesu.

7. Megeju sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius:

1) maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statiniu išdestymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbuciams gyvenamiesiems pastatams;

2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m;

3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m.

8. Megeju sodo teritorija turi buti tvarkoma taip, kad prireikus i ja galetu patekti atlikdami pareigas priešgaisrines saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitu specialiuju tarnybu darbuotojai. Megeju sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemeje esanciu vidaus keliu (gatviu juostu) minimalus plotis negali buti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies plociu.

7 straipsnis. Sodininku bendrosios dalines nuosavybes teise ir jos igyvendinimas

1. Sodininkams bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso sodininku bendromis lešomis ar bendromis sutelktomis jegomis pastatyti, irengti ar kitaip isigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žeme su bendrojo naudojimo pastatais ir irenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikšteles, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerine iranga – vandentiekio, kanalizacijos, duju, elektros, telekomunikaciju ir rodmenu tinklai, melioracijos irenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerine technine iranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, irengti sodo sklypuose, jeigu jie susije su visos megeju sodo teritorijos inžinerines technines irangos veikimu ir jeigu jie nera kitu asmenu nuosavybe.

2. Megeju sodo teritorijoje sodininku lešomis irengtos elektros perdavimo ir skirstymo linijos, transformatoriu pastotes, elektros skydines ir kiti elektros perdavimui ir skirstymui reikalingi irenginiai po šio Istatymo isigaliojimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš bendrijos yra išperkami esamos bukles, laikantis Energetikos istatymo reikalavimu ir Vyriausybes nustatytais terminais.

3. Megeju sodo teritorijoje esancius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, šio ir kitu istatymu nustatyta tvarka.

4. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektu apraša ir prireikus ji papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi buti nurodyta bendrojo naudojimo objektu technine bukle. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektu apraša viešai paskelbia nariams ir pateikia ji kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektu valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teise gincyti bendrojo naudojimo objektu apraša ir reikalauti turto inventorizacija atlikti iš naujo. Sprendimus del pakartotines inventorizacijos priima bendrijos nariu susirinkimas.

5. Asmenys, kurie megeju sodo teritorijoje isigyja žemes sklypa ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoje iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie isigyja žemes sklypa megeju sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimasi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas saskaitas.

6. Sodininkai ir kiti asmenys megeju sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytu vidaus tvarkos taisykliu ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti megeju sodo teritorijos bendrosios inžinerines irangos, bendruju konstrukciju, bendrojo naudojimo patalpu ir objektu.

7. Sodininkai ir kiti asmenys, padare žala bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius istatymu nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Sodo sklypo pagrindines žemes naudojimo paskirties keitimas ir sodo sklypo perleidimo salygos

1. Žemes istatymo nustatyta tvarka pagrindine žemes naudojimo paskirtis (žemes ukio) megeju sodo teritorijoje ar jos dalyse keiciama, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka megeju sodininkystes tikslu ar kai bendrija likviduojama. Pagrindines žemes naudojimo paskirties pakeitimas iš žemes ukio i kita paskirti numatomas savivaldybes ar jos dalies bendrajame plane.

2. Asmenys, isigije megeju sodo teritorijoje sodo sklypa, prieš perleisdami savo sklypa ar jo dali kitam asmeniui, privalo pranešti bendrijai jos istatu nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažyma apie atsiskaityma už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kita sodo sklypo perleidimo sutarti.

TRECIASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS REGISTRAVIMAS, ISTATAI IR VIDAUS TVARKOS TAISYKLES

11 straipsnis. Bendrijos istatai

1. Bendrijos istatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje.

2. Bendrijos istatuose turi buti nurodyta:

1) bendrijos pavadinimas;

2) teisine forma – bendrija;

3) bendrijos buveines keitimo tvarka;

4) bendrijos veiklos tikslai;

5) narystes bendrijoje salygos, bendrijos nariu teises, pareigos;

6) priemimo i bendrijos narius, išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos nariu salygos ir tvarka;

7) bendrijos nariu susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo jame tvarka;

8) bendrijos valdymo organai, ju kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka bei šiu organu nariu atsakomybe;

9) kiti bendrijos organai, ju kompetencija bei šiu organu rinkimo ir atšaukimo tvarka;

10) mokesciu bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tiksliniu, kaupiamuju ir kitu su bendrijos veikla susijusiu inašu nustatymo ir mokejimo tvarka, nepiniginiu inašu ivertinimo bei bendrijos nariu ir ju šeimos nariu darbo sanaudu iskaitymo i inašus tvarka;

11) bendrijos pajamu paskirstymo bei naudojimo tvarka;

12) bendrijos finansiniai metai, jeigu jie nera kalendoriniai metai;

13) bendrijos istatu keitimo tvarka;

14) bendrijos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas.

15) dokumentu ir kitos informacijos apie sodininku bendrijos veikla pateikimo bendrijos nariams tvarka.

3. Istatuose gali buti ir kitu istatymams neprieštaraujanciu nuostatu.

4. Pakeistus bendrijos istatus pasirašo nariu susirinkimo, priemusio sprendima pakeisti bendrijos istatus, igaliotas asmuo.

5. Istatu pakeitimai ir visas pakeistu istatu tekstas kartu su kitais teises aktu nurodytais dokumentais turi buti pateikti juridiniu asmenu registrui. Pakeisti bendrijos istatai isigalioja nuo ju iregistravimo juridiniu asmenu registre.

12 straipsnis. Bendrijos vidaus tvarkos taisykles

1. Bendrijos vidaus tvarkos taisykles nustato vidaus tvarka sodininku bendrijai priskirtoje megeju sodo teritorijoje.

2. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklese gali buti nustatytas ramybes laikas nakties metu, atlieku tvarkymo reikalavimai, sodo sklype leidžiamu laikyti smulkiu naminiu gyvunu (triušiu, nutriju, šunu, paukšciu, biciu ir kt.) rušiu sarašas, ju laikymo tvarka ir salygos, bendrojo naudojimo objektu priežiuros bei kiti sodininkams svarbus bendro gyvenimo klausimai.

3. Bendrijos vidaus tvarkos taisykles tvirtina bendrijos nariu susirinkimas. Taisykles skelbiamos viešai bendrijos istatu nustatyta tvarka.

4. Bendrijos vidaus tvarkos taisykles yra privalomos visiems asmenims, isigijusiems megeju sodo teritorijoje sodo sklypa.

13 straipsnis. Bendrijos registravimas

1. Bendrija laikoma isteigta nuo jos iregistravimo juridiniu asmenu registre.

2. Bendrija iregistruojama po reorganizavimo, kai buvo pakeisti ar priimti bendrijos istatai, išrinkti pagal bendrijos istatus nariu susirinkimo renkami bendrijos organai, taip pat kai juridiniu asmenu registrui yra pateikti Civiliniame kodekse nurodyti dokumentai.

3. Bendrijai iregistruoti pateikiami Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS BENDRIJOS VALDYMAS

14 straipsnis. Bendrijos organai

1. Bendrijos organai yra:

1) bendrijos nariu susirinkimas;

2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba.

2. Bendrijos susirinkimas gali rinkti revizijos komisija (revizoriu).

3. Bendrija igyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas igyvendina per savo valdymo organus.

15 straipsnis. Bendrijos nariu susirinkimas

1. Bendrijos nariu susirinkimas turi išimtine teise:

1) keisti bendrijos istatus;

2) iš bendrijos nariu rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos nariu rinkti valdybos pirmininka bei tvirtinti valdybos darbo reglamenta;

3) nustatyti bendrijos ukines veiklos organizavimo ir valdymo tvarka ir su tuo susijusius igaliojimus valdymo organui, taip pat ju darbo apmokejimo salygas, samdomu darbuotoju skaiciu ir ju darbo apmokejimo tvarka arba sutarciu su megeju sodo teritorijos priežiuros ir administravimo paslaugas teikianciomis imonemis ar asmenimis sudarymo salygas;

4) iš bendrijos nariu rinkti revizijos komisija bei jos pirmininka (revizoriu) ir tvirtinti šios komisijos darbo reglamenta. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito imone, nustatyti audito paslaugu apmokejimo salygas;

5) tvirtinti bendrijos metine pajamu ir išlaidu samata, bendrojo naudojimo objektu atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metini bei ilgalaiki plana, lešu istatymuose ir kituose teises aktuose nurodytiems privalomiesiems statiniu naudojimo ir priežiuros reikalavimams igyvendinti kaupimo tvarka;

6) vertinti bendrijos valdymo organo veikla, tvirtinti metine bendrijos ukines ir finansines veiklos ataskaita ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito išvadas apie bendrijos finansine veikla;

7) spresti priemimo i bendrija, bendrijos nariu pašalinimo ir išstojimo iš bendrijos klausimus, jeigu bendrijos istatuose nenustatyta kitaip;

8) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lešomis tvarka, spresti lešu skolinimosi bei pajamu paskirstymo klausimus;

9) nustatyti ir tvirtinti bendrijos vidaus tvarkos taisykles;

10) spresti klausimus del bendrijos stojimo i susivienijimus ir draugijas, išstojimo iš ju;

11) priimti sprendima del bendrijos reorganizavimo ir patvirtinti reorganizavimo salygas;

12) priimti sprendima pertvarkyti bendrija;

13) priimti sprendima likviduoti bendrija, atšaukti bendrijos likvidavima, išskyrus šiame Istatyme nustatytas išimtis;

14) rinkti ir atšaukti bendrijos likvidatoriu, išskyrus šiame Istatyme nustatytas išimtis;

15) spresti megeju sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiuros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastrukturos pletros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

2. Bendrijos nariu susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos istatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

3. Bendrijos nariu susirinkimas neturi teises pavesti kitiems bendrijos organams spresti jo kompetencijai priskirtu klausimu.

4. Bendrijos nariu susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujanciu susirinkime nariu balsu dauguma, jeigu šis Istatymas nenustato kitaip.

5. Bendrijos nariai del susirinkimuose svarstomu klausimu gali balsuoti iš anksto raštu bendrijos istatu nustatyta tvarka. Raštu iš anksto balsave nariai laikomi dalyvaujanciais nariu susirinkime ir ju balsai iskaitomi i susirinkimo kvoruma bei balsavimo rezultatus.

16 straipsnis. Susirinkimu šaukimo ir organizavimo tvarka

1. Bendrijos nariu susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teise turi bendrijos valdymo organas, 1/10 bendrijos nariu ir revizijos komisija (revizorius).

2. Bendrijos nariu susirinkimas šaukiamas bendrijos valdymo organo sprendimu.

3. Bendrijos nariu susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraiška, pasirašyta ne mažiau kaip 1/10 sodininku bendrijos nariu. Joje turi buti nurodytos bendrijos nariu susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatoriu atstovas, pateikti pasiulymai del susirinkimo darbotvarkes, vietos ir datos, siulomu sprendimu projektai. Bendrijos nariu susirinkimas turi ivykti ne veliau kaip per viena menesi nuo paraiškos gavimo dienos. Apie šaukiama bendrijos nariu susirinkima jo organizatorius turi ne veliau kaip prieš 14 dienu iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbima skelbimu lentoje arba kitose gerai matomose vietose megeju sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybiu, paskelbdamas informacija visuomenes informavimo priemonese ir bendrijos narius informuodamas elektroniniu ryšiu priemonemis, nurodyti susirinkimo organizavimo vieta ir laika ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarke bei siulomu sprendimu projektus arba nurodyti vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimu projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkeje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos istatu pakeitimas, lešu skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie toki šaukiama bendrijos nariu susirinkima kiekvienam bendrijos nariui turi buti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindiniu Lietuvos Respublikos dienrašciu, arba savivaldybes interneto svetaineje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka leidžia juridiniu asmenu registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimu lentose ir sodininku bendrijos interneto svetaineje (jei ja bendrija turi), siunciami elektroniniais laiškais. Sodininku bendrija gali savo istatu nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo budus.

4. Jeigu bendrijos valdymo organas neprieme sprendimo sušaukti bendrijos nariu susirinkima per menesi nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, nariu susirinkimas gali buti sušaukiamas daugiau kaip 1/10 bendrijos nariu, revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu.

5. Eilinis bendrijos nariu susirinkimas turi buti šaukiamas kiekvienais metais ne veliau kaip per 4 menesius po finansiniu metu pabaigos, o neeiliniai – prireikus. Kiekviename bendrijos nariu susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

6. Bendrijos valdymo organas pagal iniciatoriu paraiška per nustatyta vieno menesio termina neprivalo sušaukti bendrijos nariu susirinkimo, jei nera praeje 4 menesiai po finansiniu metu pabaigos, jei iniciatoriu siulomi klausimai nepriskirti spresti nariu susirinkimo kompetencijai, nurodytai šio istatymo

15 straipsnyje, jei paraiška paduota nesilaikant šio straipsnio 3 dalies reikalavimu.

Šiais atvejais bendrijos valdymo organas atsisakyma sušaukti nariu susirinkima turi motyvuoti ir pranešti iniciatoriu nurodytam atstovui.

7. Bendrijos nariu susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per igaliota asmeni. Bendrijos nario artimajam giminaiciui gali buti duodamas paprastos rašytines formos igaliojimas atstovauti bendrijos nariu susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant igaliojimo termina, teises ir pareigas. Bendrijos nariu susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi viena balsa.

8. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušauke susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomone apie savo sprendima bendrijos istatu nustatyta tvarka.

9. Bendrijos nariu susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyviu saraše. Už bendrijos nari, atstovaujama igalioto asmens pagal šio straipsnio 7 ir 16 dalis, pasirašo igaliotas asmuo. Susirinkimo dalyviu saraša pasirašo bendrijos nariu susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai del susirinkimuose svarstomu klausimu gali iš anksto pareikšti savo nuomone raštu bendrijos istatu nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyviu saraše turi buti nurodyti nariai, iš anksto pareiške nuomone raštu.

10. Bendrijos nariu susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas ivykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos nariu. Jeigu kvorumo nera, bendrijos nariu susirinkimas laikomas neivykusiu ir ne anksciau kaip po 14 dienu gali buti sušauktas pakartotinis bendrijos nariu susirinkimas, turintis teise priimti sprendimus pagal neivykusio susirinkimo darbotvarke. Pakartotiniam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas. Sprendimai bendrijos nariu susirinkime priimami paprasta ar šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais – kvalifikuota visu susirinkime dalyvaujanciu bendrijos nariu balsu dauguma. I dalyvaujanciu bendrijos susirinkime nariu skaiciu iskaiciuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiške savo nuomone raštu.

11. Bendrijos nariu susirinkimo sprendimai yra teiseti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujanciu bendrijos nariu, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.

12. Bendrijos nariu susirinkimo sprendimai del nario pašalinimo iš bendrijos, del bendrijos istatu pakeitimo, del valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo nariu rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsu dauguma, kuria nustato bendrijos istatai ir kuri turi buti didesne kaip puse visu susirinkime dalyvaujanciu nariu balsu. Bendrijos nariu susirinkimo sprendimai del lešu skolinimosi, del bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teiseti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos nariu.

13. Balsavimas bendrijos nariu susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, del kuriu nors vienas bendrijos narys ar jo igaliotas asmuo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujanciu bendrijos nariu. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos istatu nustatyta tvarka.

14. Bendrijos nariu susirinkimai turi buti protokoluojami. Protokola pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

15. Protokolas turi buti parengtas ir pasirašytas ne veliau kaip per 10 darbo dienu nuo bendrijos nariu susirinkimo dienos. Prie bendrijos nariu susirinkimo protokolo turi buti pridedama: susirinkime dalyvavusiu bendrijos nariu sarašas; igaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenu teise balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiama susirinkima. Prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos nariu išankstini nuomones pareiškima raštu.

16. Vienas igaliotas asmuo gali atstovauti vienam bendrijos nariui. Balsavimo teises perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo igaliotas asmuo turi nustatyti balsavimo teises igyvendinimo tvarka ir budus. Igaliotas asmuo, dalyvaudamas bendrijos nariu susirinkime, atstovauja bendrijos nariui, kuris yra jam perleides savo balsavimo teise ir pats nedalyvauja bendrijos nariu susirinkime. Igaliotas asmuo balsavimo teises perleidimo sutarti ne veliau kaip prieš 2 dienas iki susirinkimo dienos privalo pateikti sodininku bendrijos valdymo organui. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos nariu susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai. Balsavimo teises perleidimo sutarties notaras netvirtina, išskyrus atvejus, kai balsuojama del valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, bendrijos istatu pakeitimo, lešu skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo.

17. Visi bendrijos nariu susirinkimu priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos istatuose nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Bendrijos valdymo organas

1. Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos nariu renka bendriju nariu susirinkimas bendrijos istatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metu laikotarpiui. Vietoj atsistatydinusiu ar atšauktu bendrijos valdybos nariu kiekvienas valdybos narys renkamas tik iki veikiancios valdybos kadencijos pabaigos. Valdymo organu nariu kadenciju skaicius neribojamas.

2. Jeigu bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, jos nariu skaiciu nustato bendrijos istatai. Valdyba turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai.

3. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos nariu susirinkimo patvirtinta darbo reglamenta. Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmininka iš valdybos nariu renka bendrijos nariu susirinkimas.

4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posedžiuose. Posedžiu šaukimo iniciatyvos teise turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos posedis laikomas ivykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip puse valdybos nariu. Balsavimo metu kiekvienas bendrijos valdybos narys turi viena balsa. Valdybos narys neturi teises balsuoti, kai valdybos posedyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijes ar jo atsakomybes klausimas. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už ji balsuoja daugiau kaip puse valdybos nariu. Jei bendrijos valdybos nariu balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos pirmininko balsas. Valdybos posedžiai turi buti protokoluojami, išskyrus atveji, kai sprendima pasirašo visi valdybos nariai.

5. Ne veliau kaip likus 10 dienu iki eilinio bendrijos nariu susirinkimo bendrijos valdymo organas privalo parengti bendrijos veiklos ataskaita. Joje turi buti bendrijos veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, svarbiausi ivykiai bendrijoje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio nariu susirinkimo, bendrijos veiklos planai ir prognozes. Bendrijos istatuose gali buti nustatyta ir daugiau bendrijos veiklos ataskaitos reikalavimu.

18 straipsnis. Bendrijos valdymo organo kompetencija ir atsakomybe

1. Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veikla, priima i darba ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teise sudaryti sandorius. Šio Istatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks nariu susirinkimo sprendimas.

2. Bendrijos valdymo organas:

1) organizuoja bendrijos veikla ir prižiuri, ar laikomasi jos istatu;

2) igyvendina bendrijos metine pajamu ir išlaidu samata, bendrojo naudojimo objektu atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metini bei ilgalaiki plana, sudaro metine finansine atskaitomybe ir ja pateikia bendrijos nariu susirinkimui;

3) tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektu registravimo knyga, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus;

4) šio Istatymo nustatytais atvejais ir nariu prašymu pateikia informacija ir dokumentus bendrijos nariu susirinkimui;

5) bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia juridiniu asmenu registrui;

6) šiame Istatyme nurodyta informacija viešai skelbia istatuose nustatyta tvarka;

7) teikia bendrijos nariams reikalinga informacija. Už bendrijos teikiamu dokumentu kopijas mokama bendrijos nariu susirinkimo nustatyta tvarka;

8) sprendžia nauju nariu priemimo i bendrija, nariu skatinimo, drausminimo klausimus;

9) sprendžia del paslaugu, numatytu bendrijos istatuose, teikimo asmenims, turintiems sklypa bendrijos teritorijoje;

10) atlieka kitas šio Istatymo ir kitu istatymu bei kitu teises aktu, taip pat bendrijos istatu nustatytas pareigas.

3. Bendrijos valdymo organas nagrineja bendrijos nariu pareiškimus, prašymus bei skundus ir per viena menesi pateikia atsakyma.

4. Bendrijos valdymo organas turi užtikrinti, kad revizijos komisijai (revizoriui) ar auditoriui butu pateikti visi sutartyje su audito imone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrijos dokumentai.

5. Bendrijos valdymo organu nariu, nevykdanciu arba netinkamai vykdanciu pareigas, atsakomybe nustato Civilinis kodeksas, šis ir kiti istatymai. Bendrijos valdybos nariai privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus del valdybos sprendimu, priimtu pažeidžiant bendrijos istatus, ši ir kitus istatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie valdybos nariai, kurie balsavo prieš toki sprendima arba nedalyvavo posedyje ji priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turejo sužinoti apie toki sprendima, iteike posedžio pirmininkui rašytini protesta. Valdymo organo nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigu neatleidžia jo nuo del jo kaltes padarytu nuostoliu atlyginimo. Valdymo organo narys gali buti atleidžiamas nuo nuostoliu, kuriuos jis padare eidamas savo pareigas, atlyginimo, jeigu jis remesi bendrijos dokumentais ir kita informacija, kuriu tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veike neviršydamas normalios ukines rizikos. Gincus del nuostoliu atlyginimo sprendžia teismas.

19 straipsnis. Veiklos kontrole

1. Bendrijos ukine finansine veikla kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami nariu susirinkime ne ilgesnei kaip 3 metu kadencijai.

2. Revizijos komisijos (revizoriaus) darbo tvarka nustato jos darbo reglamentas.

3. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali buti bendrijos valdymo organo nariai, ju sutuoktiniai ar sugyventiniai, kai partneryste iregistruota istatymu nustatyta tvarka, ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais ar bendrijos pirmininku sieja artimi giminystes ar svainystes ryšiai (tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktiniu ar sugyventiniu broliai, seserys, tevai ir vaikai).

4. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (nerenkamas revizorius), bendrijos istatuose turi buti numatyta, kad jos ukine finansine veikla kontroliuoja bendrijos nariu susirinkimo renkama audito imone.

5. Revizijos komisija (revizorius) arba audito imone:

1) tikrina bendrijos ukine finansine veikla;
2) informuoja bendrijos nariu susirinkima, bendrijos valdymo organa apie bendrijos veiklos pažeidimus;
3) finansiniams metams pasibaigus, nariu susirinkimui pateikia išvada del bendrijos metines finansines atskaitomybes;

4) privalo atlikti neeilini ukines finansines veiklos patikrinima, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos nariu, ir ataskaita pateikti bendrijos nariu susirinkimui.

PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS IR JOS NARIU TEISES IR PAREIGOS

20 straipsnis. Bendrijos teises ir pareigos

1. Bendrija gali tureti ir igyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja istatymams, bendrijos istatams ir veiklos tikslams.

2. Bendrijai draudžiama:

1) bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos istatuose, veiklai;

2) neatlygintinai perduoti bendrijos turta nuosavyben, pagal patikejimo ar panaudos sutarti bendrijos nariui ar kitam asmeniui;

3) teikti paskolas, ikeisti savo turta (išskyrus atvejus, kai turtas ikeiciamas savo prievolems užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitu asmenu prievoliu ivykdyma;

4) skolintis pinigu iš savo nario ar kito asmens, mokant palukanas, išskyrus Lietuvos Respublikoje registruotas kredito istaigas;

5) buti neribotos civilines atsakomybes juridinio asmens steigeja.

3. Bendrija turi teise verstis istatymu nedraudžiama ir jos istatuose numatyta ukine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su bendrijos veiklos tikslais.

4. Bendrija gali tureti antspauda.

21 straipsnis. Bendrijos nariai

1. Bendrijos nariu gali buti megeju sodo teritorijos, kurioje isteigta bendrija, sodininkas. Jeigu megeju sodo teritorijoje esanti žemes sklypa nuosavybes ar kitomis teisemis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali buti tik vienas iš ju.

2. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas igyja nuo istojimo i bendrija dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos iregistravimo. I bendrija istojama ir iš jos išstojama bendrijos istatu nustatyta tvarka.

3. Bendrijos buveineje turi buti asmenu, isigijusiu megeju sodo teritorijoje sodo sklypa, registravimo knyga, kurioje registruojami visi sodininkai ir juridiniai asmenys. Registravimo knygoje turi buti nurodyta sodininko vardas ir pavarde, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, teisine forma, kodas, buveine (adresas), sklypo valdymo teises pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas, sodininko istojimo i bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos nariu data. Registravimo knygoje gali buti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos istatuose. Su šia registravimo knyga turi teise susipažinti kiekvienas asmuo, isigijes sodo sklypa megeju sodo teritorijoje.

4. Naryste bendrijoje pasibaigia bendrijos nariui mirus, nariui netekus nuosavybes ar kitu teisiu, kuriu pagrindu jis valde megeju sodo teritorijoje esanti sodo sklypa, bendrijos nariui išstojus iš bendrijos ar bendrijai ji pašalinus iš bendrijos ir bendrija likvidavus.

5. Bendrijos nariui gali buti išduodamas bendrijos istatuose nustatytos formos bendrijos nario pažymejimas.

22 straipsnis. Bendrijos nario teises ir pareigos

1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti istatymai, taip pat bendrijos istatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisykles. Asmenys, kurie megeju sodo teritorijoje isigyja žemes sklypa ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoje iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie isigyja žemes sklypa, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalines nuosavybes teise valdomu bendrojo naudojimo objektu naudojimu ir priežiura, kaip ir bendrijos nariai.

2. Bendrijos narys turi šias teises:

1) dalyvauti ir balsuoti bendrijos nariu susirinkime, rinkti ir buti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi);

2) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalines nuosavybes teise valdomu bendrojo naudojimo objektu naudojimas bei priežiura atitiktu visu bendrijos nariu bendrasias teises ir teisetus interesus;

3) imtis butinu priemoniu, kad butu išvengta žalos ar pašalinta gresme bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti atlyginti padarytus nuostolius;

4) viešosios prekybos vietose (turgavietese, mugese, prekybos paviljonuose ir kt.) istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išauginta megeju sodininkystes produkcija;

5) susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos istatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turima informacija apie jos veikla;

6) igyvendinti kitas istatymu nustatytas teises ir bendrijos istatuose nustatytas neturtines teises;

7) bendrijos istatu nustatyta tvarka išstoti iš bendrijos. Šia teise pasinaudojusiems asmenims stojamieji nario inašai ir nario mokesciai ar kitaip bendrijos nuosavyben perduotos lešos ir turtas negražinami.

3. Bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teise naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal ju funkcine paskirti, nepažeisdami kitu megeju sodo teritorijos sodininku, ju šeimos nariu teisiu bei teisetu interesu ir aplinkos apsaugos reikalavimu.

4. Bendrijos narys turi šias pareigas:

1) laikytis bendrijos istatu, vykdyti bendrijos nariu susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus;

2) tinkamai naudoti ir prižiureti nuosavybes ar kitos teises pagrindu valdoma sodo sklypa, nedarydamas žalos kaimyniniu sklypu naudotojams ir aplinkai, imtis priemoniu prieš augalu kenkejus, augalu ligas, invazines rušis ir augalu plitima i kaimyninius sklypus. Bendrijos narys, kuris negali pats atlikti šiame punkte nustatytu pareigu, privalo užtikrinti, kad tai padarytu igalioti asmenys, suderine tai su bendrija

;
3) tausoti bendrijos turta ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisykliu, užtikrinti, kad šiu taisykliu laikytusi jo šeimos nariai ar kiti teiseti jo turto naudotojai;

4) nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, moketi bendrijos nario mokesti;

5) pagal istatymu ir kitu teises aktu nustatytus privalomuosius statiniu naudojimo ir priežiuros reikalavimus apmoketi bendrijos išlaidas, susijusias su megeju sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektu valdymu, priežiura, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemes naudojimu ir priežiura, atsižvelgiant i sklypo dydi, jeigu bendrijos istatuose nenustatyta kitaip;

6) bendrijos istatu nustatyta tvarka ir salygomis dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektu priežiuros darbuose;

7) perleisdamas nuosavybes teise jam priklausanti sodo sklypa, atsiskaityti su bendrija pagal visas savo prievoles;

8) ne veliau kaip prieš 10 dienu iki nuosavybes teise jam priklausancio sodo sklypo perleidimo apie numatoma sudaryti perleidimo sandori ir išstojima iš bendrijos istatu nustatyta tvarka pranešti bendrijos valdymo organui.

5. Kiti asmenys turi pareiga nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, moketi infrastrukturos ir jos priežiuros (aplinkos tvarkymo) mokesti.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS TURTAS IR PAJAMOS

23 straipsnis. Bendrijos turtas

Bendrijai turtas gali priklausyti nuosavybes teise. Bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama istatymu ir bendrijos istatu nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Bendrijos pajamos ir ju apskaita

1. Bendrijos pajamas sudaro:

1) bendrijos nario mokesciai ir tiksliniai inašai;

2) infrastrukturos ir jos priežiuros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitu asmenu;

3) pajamos iš bendrijos turto;

4) iš bendrijos veiklos gautos pajamos;

5) valstybes ar savivaldybes tikslines paskirties lešos;

6) fiziniu ar juridiniu asmenu negražintinai perduoti pinigai ir kitas turtas;

7) kitos teisetai igytos pajamos.

2. Nario mokesciai mokami pinigais. Tiksliniai inašai gali buti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiais inašais negali buti darbai ir paslaugos. Nepiniginiai inašai ivertinami bendrijos istatu nustatyta tvarka.

3. Bendrijos pajamu apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterines apskaitos istatymu.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

25 straipsnis. Bendrijos reorganizavimas

1. Bendrijos gali buti reorganizuojamos Civiliniame kodekse nustatytais jungimo ir skaidymo budais tik esamose megeju sodu teritorijose.

2. Reorganizavime dalyvaujanciu bendriju valdymo organai privalo sudaryti bendrijos reorganizavimo salygas. Reorganizavimo salygose turi buti numatyta:

1) kiekvienos reorganizavime dalyvaujancios bendrijos pavadinimas, teisine forma, buveine, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šia bendrija;

2) reorganizavimo budas: pasibaigiancios bendrijos, po reorganizavimo veikla tesiancios bendrijos, naujai steigiamos bendrijos kompaktiškoje besiribojanciu žemes sklypu teritorijoje;

3) pasibaigiancios bendrijos nario tapimo po reorganizavimo veiksiancios bendrijos nariu tvarka, salygos ir terminai;

4) momentas, nuo kurio pasibaigiancios bendrijos teises ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksianciai bendrijai;

5) bendrijos valdymo organui ir kitiems organams reorganizavimo metu suteikiamos papildomos teises.

3. Kartu su reorganizavimo salygomis turi buti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiancios bendrijos istatai.

4. Apie reorganizavimo salygu sudaryma turi buti paskelbta visu reorganizavime dalyvaujanciu bendriju istatuose nurodytuose leidiniuose tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienu intervalais arba paskelbta visu reorganizavime dalyvaujanciu bendriju istatuose nurodytuose leidiniuose viena karta, ne veliau kaip 30 dienu iki nariu susirinkimo del reorganizavimo, ir pranešta raštu visiems bendrijos kreditoriams. Skelbimo budas turi buti nurodytas bendrijos istatuose. Skelbime arba pranešime turi buti nurodyta:

1) šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyta informacija;

2) kur ir nuo kada galima susipažinti su reorganizavimo salygomis, po reorganizavimo veiksianciu bendriju istatais ir reorganizavime dalyvaujanciu bendriju praejusiu 3 finansiniu metu metinemis finansinemis atskaitomybemis.

5. Reorganizavimo salygas kiekvienos reorganizavime dalyvaujancios bendrijos valdymo organas turi pateikti juridiniu asmenu registrui ne veliau kaip pirma po paskelbimo apie reorganizavimo salygu sudaryma istatuose nurodytame leidinyje diena.

6. Reorganizavime dalyvaujancios bendrijos kreditorius turi teise reikalauti nutraukti ar ivykdyti prieš termina prievole, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai yra numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievoles ivykdymas del reorganizavimo pasunkes, ir jei kreditoriaus reikalavimu bendrija prievoliu ivykdymo papildomai neužtikrino.

7. Ne veliau kaip likus 30 dienu iki bendrijos nariu susirinkimo del reorganizavimo reorganizavime dalyvaujanciu bendriju nariai turi teise susipažinti su reorganizavimo salygomis, po reorganizavimo tesianciu veikla ar naujai steigiamu bendriju istatais ir praejusiu 3 finansiniu metu finansinemis atskaitomybemis. Jei reorganizavimo salygos sudaromos praejus 6 menesiams po nors vienos reorganizavime dalyvaujancios bendrijos finansiniu metu pabaigos, pagal tas pacias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta finansine atskaitomybe turi buti sudaroma ir pateikiama tarpine finansine atskaitomybe. Ji neturi buti sudaryta anksciau nei likus 3 menesiams iki reorganizavimo salygu sudarymo.

8. Reorganizavime dalyvaujanciu bendriju valdymo organai privalo bendriju nariams raštu pranešti apie visus esminius pasikeitimus, atsiradusius po reorganizavimo salygu sudarymo iki sprendimo del reorganizavimo priemimo, ir ši rašytini pranešima prideti prie šio straipsnio 7 dalyje nurodytu dokumentu, taip pat apie esminius pasikeitimus žodžiu pranešti bendrijos nariu susirinkime.

9. Sprendima del bendrijos reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujancios bendrijos nariu susirinkimas kvalifikuota balsu dauguma. Sprendimas del bendrijos reorganizavimo gali buti priimtas tik praejus 30 dienu nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo salygu sudaryma. Sprendimu del bendrijos reorganizavimo turi buti patvirtintos reorganizavimo salygos ir pakeisti veikla tesianciu bendriju ar priimti nauji po reorganizavimo steigiamu nauju bendriju istatai.

10. Dokumentas, patvirtinantis nariu susirinkimo sprendima del bendrijos reorganizavimo, turi buti pateiktas juridiniu asmenu registrui.

11. Laikoma, kad reorganizavimas baigtas, kai yra iregistruotos visos po reorganizavimo isteigtos naujos bendrijos ar iregistruoti visu veikla tesianciu bendriju pakeisti istatai.

26 straipsnis. Bendrijos pertvarkymas Bendrija gali buti pertvarkoma i kitus viešuosius juridinius asmenis Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Bendrijos likvidavimas

1. Bendrija likviduojama Civilinio kodekso ir šio Istatymo nustatyta tvarka.

2. Jeigu bendrijoje liko mažiau kaip 3 nariai, per 30 dienu apie toki nariu sumažejima bendrija privalo pranešti juridiniu asmenu registrui Juridiniu asmenu registro nuostatu nustatyta tvarka.

3. Likviduojamos bendrijos kreditoriu reikalavimai tenkinami istatymu nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditoriu ir bendrijos nariu reikalavimus (neviršijancius ju inašu i turta), likes bendrijos turtas iki išregistravimo iš juridiniu asmenu registro perduodamas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nurodo bendrijos nariu susirinkimas ar teismas, priemes sprendima likviduoti bendrija. Neatsiradus bendrijos turto peremeju, keliai ir kiti infrastrukturos objektai priimami, saugomi, itraukiami i apskaita, pripažistami bešeimininkiais ir perduodami savivaldybes ar valstybes nuosavyben Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybes paveldeto, i valstybes pajamas perduoto turto, daiktiniu irodymu, lobiu ir radiniu perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklese nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis. Valstybes instituciju ir savivaldybiu santykiai su bendrijomis ir sodininkais

1. Valstybes institucijos ir savivaldybes atlieka viešaji bendriju teritoriju administravima, statiniu statybos ir viešosios tvarkos priežiura, turedamos tiksla pletoti ir puoseleti megeju sodininkyste bei jos tradicijas, žmoniu poilsi, tausoti kraštovaizdi, gamtine aplinka ir jos ivairove, skatinti ir remti bendrijas, ju susivienijimus ar draugijas, siekiancius tinkamai prižiureti ir tvarkyti megeju sodus ir ju kraštovaizdi, saugoti gamta, auginti žemes ukio produkcija, tvarkyti ir prižiureti bendrojo naudojimo objektus. Valstybes ir savivaldybiu remimo budus ir salygas taip pat nustato kiti teises aktai ir specialiosios programos.

2. Istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka valstybe ir savivaldybes gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokedamos išlaidas megeju sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklu, keliu, gatviu tiesimo, vandens tiekimo, nuoteku šalinimo ir valymo ir kitu) statyti, prižiureti ir atnaujinti. Tam reikalingos lešos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybes ir savivaldybiu biudžetus.

3. Savivaldybes bendrijas gali remti šiais budais:

1) istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka bendrijas ir ju narius atleisdamos nuo žemes ir kitu mokesciu;

2) rengdamos, igyvendindamos ir finansuodamos specialiasias bendriju remimo programas;

3) teikdamos nemokamas konsultacijas bendriju reorganizavimo, veiklos pasibaigimo ir pertvarkymo, megeju sodininkystes veiklos, paramos gavimo, teritoriju planavimo, žemes naudojimo ir kraštovaizdžio tvarkymo klausimais.
4. Bendrijoms remti savivaldybeje gali buti sudaroma specialioji programa. Jos sudarymo ir lešu naudojimo tvarka nustato savivaldybes institucijos, atsižvelgdamos i sodininku bendriju pageidavimus.

29 straipsnis. Gincu sprendimas

1. Gincai tarp bendrijos ir bendrijos nariu, tarp bendrijos ir kitu fiziniu ar juridiniu asmenu spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, ju tarpusavio gincus gali nagrineti bendrijos valdymo organas arba bendrijos nariu susirinkimas istatu nustatyta tvarka. Apie priimta sprendima ginco šalims turi buti pranešta raštu. Jeigu ginco šalys nesutinka su priimtu sprendimu, ju gincas istatymu nustatyta tvarka gali buti sprendžiamas teisme.

30 straipsnis. Atsakomybe už Istatymo pažeidimus Asmenys, pažeide ši Istatyma, atsako Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Bendriju, susivienijimu ir draugiju istatu galiojimas bei keitimas

1. Bendriju, susivienijimu ir draugiju, isteigtu iki šio Istatymo isigaliojimo, istatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems istatymams.

2. Bendriju, susivienijimu ir draugiju istatus, prieštaraujancius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems istatymams, turi pakeisti pirmasis po šio Istatymo isigaliojimo sušauktas ju organas, turintis teise keisti istatus.

Skelbiu ši Lietuvos Respublikos Seimo priimta istatyma.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS